Patarimai apie radiatorius: ką daryti, kad jie geriau šildytų ir kada juos reiktų keisti

Patarimai apie radiatorius: ką daryti, kad jie geriau šildytų ir kada juos reiktų keisti

https://www.alfa.lt/straipsnis/157636/geri-radiatoriai-siltas-bustas 

Senos statybos namuose gyvenantys žmonės, dažnai skundžiasi, kad, atėjus žiemai, butuose būna šalta. Viena iš to priežasčių — netinkami radiatoriai. Tad pasiaiškinkime, kokių jų būna ir kuo vieni nuo kitų skiriasi.

Optimaliausia būsto temperatūra

Medikai įvairiausiais eksperimentais jau seniai nustatė: komfortiškiausia patalpų temperatūra yra 20-22 laipsniai šilumos. Tiesa, dažniausiai mūsų butuose temperatūra tokį lygį pasiekia tik vasarą, o žiemą daugelis, deja, turi tenkintis 18 laipsnių arba net dar mažesne šiluma (nes vis dar 90 proc. miestiečių gyvena senos statybos daugiabučiuose).

Jeigu bute šalta, mus puola ligos, be to, ir sveikam gyventi tokiame šaltyje nesmagu. O mūsų savijauta, pasirodo, priklauso ne tik nuo to, kokia yra aplinkos temperatūra, bet ir nuo to, kokiu būdu šildoma patalpa: konvekciniu (pučiant šiltą orą) ar spinduliuojant šilumą (radiatoriai, grindinis šildymas). Specialistai sutaria: kuo daugiau šilumos yra išspinduliuojama, tuo geriau.

Kokius radiatorius rinktis?

Efektyviausias būdas turėti šiltesnį senos statybos butą — pasistatyti gerus radiatorius. Tai paprastai daroma remontuojant visą butą ne šildymo sezono metu. Tačiau jeigu šaltis namuose jums itin įgriso, tai galima padaryti ir žiemą, tik teks kuriam laikui nutraukti šildymą. Taigi renkamės radiatorius.

Aliumininiai. Neblogas pasirinkimas ir senos, ir naujos statybos namams. Jie geriausiai iš visų radiatorių spinduliuoja šilumą. Be to, aliumininiai radiatoriai džiugina akį savo sekcijine konstrukcija, mažiau sveria ir yra pigesni nei, pavyzdžiui, plieniniai. Be to, jie atsparūs korozijai. Nors šių radiatorių ilgis neribojamas (galima sujungti tikrai nemažai sekcijų), yra vos keli aukščio variantai. Šiuo parametru plieniniai radiatoriai, kurių yra daugiau kaip 400 modelių, gerokai lenkia aliumininius. Pagrindinė aliumininių radiatorių priežiūros ir eksploatacijos problema — jais cirkuliuojantis vanduo turi neviršyti tam tikro rūgštingumo lygio. O standartiniame miesto daugiabutyje tai yra gana sudėtinga.

Vienos aliumininių radiatorių sekcijos kaina — nuo 40 iki 60 litų. Vienam apie 20 kv. metrų ploto kambariui reikėtų apie 15 sekcijų.

Plieniniai. Prekybininkų teigimu tokių radiatorių parduodama daugiausiai. Tai lemia ne tik jų įvairovė, bet ir didelis skleidžiamos šilumos lygis. Pagal šį parametrą plieniniai radiatoriai menkai teatsilieka nuo grindinio šildymo, o įrengti juos yra perpus pigiau nei šildomas grindis. Be to, plieniniai radiatoriai savo išvaizda nė kiek nenusileidžia aliumininiams. Tiesa, jie ne tokie ilgaamžiai kaip aliumininiai: jų sienelių storis ne didesnis nei 1,5 mm, tad radiatoriai greičiau susidėvi.

Plieniniai radiatoriai kainuoja nuo 200 iki 600 litų, priklausomai nuo gamintojo, talpos, galios, išmatavimų ir t.t.

Ketiniai. Jie žinomi visiems, gyvenantiems „ikichruščiovinio“ laikotarpio būstuose. Šiuolaikinės gamybos ketiniai radiatoriai yra atsparūs rūdijimui ir apskritai — tikrai aukštos liejimo kokybės. Vis dėlto Rusijoje pagamintus radiatorius būtina perdažyti ir patikrinti jų tarpsekcines jungtis.

Deja, šio tipo radiatoriai visada bijojo hidraulinių smūgių. Nepaisant to, ketiniai radiatoriai puikiai tinka tuose butuose, kur reikia ilgiau išlaikyti šilumą, nes iš visų radiatorių jie tą daro efektyviausiai.

Vienos ketinių radiatorių sekcijos kaina svyruoja nuo 30 iki 100 litų.

Dvimetaliai. Tai radiatoriai, sudaryti iš plieninio vamzdžio ir ant jo sumontuotų aliuminio plokštelių. Plieninis vamzdis išlaiko didelį slėgį, o aliumininės plokštelės gerai perduoda į orą šilumą. Savo išvaizda jie panašūs į aliumininius, bet, kitaip nei pastarųjų, dvimetalių radiatorių sekcijos sujungiamos originaliu mazgu. Todėl juos montuojant ar išmontuojant nereikia eikvoti daug fizinių jėgų, sutaupoma laiko, be to, nenukenčia ir jungčių kokybė.

Dvimetalinių radiatorių kaina — nuo 300 litų.

Specialistai pataria

Be abejo, radiatorių kaina ir kokybė priklauso nuo pagaminimo šalies. Kokybiški, bet brangūs radiatoriai mus pasiekia iš Vakarų Europos, pigesni — iš Kinijos ar kaimyninių Rytų šalių. Mat jie būna pagaminti iš prastesnės kokybės metalo, o dizainas — grubokas ir neišbaigtas.

Patartina visus radiatorius bei jų jungiamąsias dalis pirkti vienoje parduotuvėje. Tik tuomet jūs galėsite būti tikri, kad nusamdyti meistrai surinks viską į vieningą visumą. Dar geriau pirkti radiatorius bei visus jų priedus kartu su tais meistrais, kurie juos montuos.

Be abejo, tinkamiausia vieta radiatoriams — po langais. Taip yra todėl, kad pro langą patenkantis šaltas oras susimaišo su nuo radiatoriaus kylančia šiluma, ir nesijaučia nemalonios šalto oro traukos prie grindų. Radiatorius turėtų būti tokio pat ilgio, kaip ir langas. Taip pat jis turėtų uždengti kuo daugiau sienos tarp palangės ir grindų.

Jūs sutaupysite dar daugiau šilumos, jei už radiatoriaus pritvirtinsite šilumą atspindinčią plėvelę — reflektorių. Ši plėvelė patalpų šilumos nuostolius sumažina nuo 15 iki 25 proc.

Be to, neužtverkite radiatoriaus dekoratyvinėmis grotelėmis, neužstumkite didelėmis sofomis, nes jos trukdo šilumai sklisti į patalpas.

Jeigu neuždengsite radiatorių užuolaidomis, sutaupysite apie 10-15 proc. šilumos. Arba kabinkite tokias užuolaidas, kurios tesiekia palangę.

O jei virš radiatoriaus pritvirtinsite lentyną (jeigu toje vietoje nėra lango), šilto oro srautas nukryps į kambario vidų, užuot kilęs tiesiai iki lubų. Taip vėl sumažinsite šilumos nuostolius.

Tinkamas galingumas

Vienam kv. metrui gyvenamosios patalpos apšildyti reikia 100 W galingumo radiatoriaus. Jeigu kambarys turi tik vieną išorinę sieną ir vieną langą, vieno tokio radiatoriaus ir užteks. Tačiau jeigu išorinės sienos kambaryje yra dvi, teks rinktis jau 120 ar 130 W galingumo radiatorius. Tokius patartina montuoti ir tuomet, jeigu kambaryje yra daugiau nei vienas langas. Svetainėje, kurios plotas apie 20 kv. Metrų, šilumos kiekis turėtų būti apie 2 500 W, o miegamajame ar virtuvėje jos gali būti perpus mažiau. 

Šaltinis: Arūnas Marcinkevičius | „Savaitė“
2007-11-17 07:00